Kaip kasdien mažinti savo anglies pėdsaką?

Jūsų pėdsakas per didelis? Jokios panikos – čia NOLT paaiškins, kaip ir kodėl verta mažinti savo anglies pėdsaką. Tad įsipilkite puodelį arbatos – ir pirmyn.

Nuo ko pradėti mažinant anglies pėdsaką?

Transportas, vartojimo prekės, mityba… Papasakosime viską.

Užlipote ant svarstyklių ir pamatėte savo anglies pėdsaką. Oi! Šiemet sveriate 10 tonų CO₂. Jau pradeda slėgti… Gal suvalgėte kiek per daug šokolado ir apleidote dviratį. Nesijaudinkite, sukūrėme specialų gidą, kuris padės Jūsų CO₂ ištirpti. Taip nukrisite nuo 10 tonų iki maždaug 3 tonų! Tad maukitės tampres, ir pirmyn!

Prieš pradedant turėkite omeny: mes nesame mokslininkai. Šį straipsnį parašėme remdamiesi patikimais šaltiniais, kurie cituojami ir išvardyti šio įrašo pabaigoje. Mūsų tikslas – tik duoti kelis patarimus, nes ekologija yra vertybė, kurią norime ginti kasdien. Tad malonaus skaitymo. ☺

Pirmiausia – 3 tonų CO₂ ekvivalento anglies balanso pavyzdys, kurį parengė Thomas Wagner. Thomas Wagner įkūrė Bon Pote – žiniasklaidos priemonę, kuri informuoja skaitytojus apie aplinkos, klimato ir socialinius iššūkius.

Mūsų tikslas – aiškiai ir suprantamai padėti Jums sumažinti anglies pėdsaką. T****odėl nusprendėme remtis jo balansu ir palyginti jį su vidutinio prancūzo balansu. Taip sužinosite, kokią įtaką tam tikri veiksmai daro Jūsų anglies balansui.

Veiksmas nUMERIS VIENAS: vėl sėsti ant dviračio

Ir numesti net daugiau nei 2 tonas CO₂

Nagi. Galų gale… Šiek tiek kardio… Dar niekam nepakenkė.

Taip, tikriausiai žinote, kad Prancūzijoje išmetimų šaltinis Nr. 1 yra ne kas kitas, o transportas.1

Čia pirmiausia kaltinamas lėktuvas. ADEME nurodo, kad, skaičiuojant vienam žmogui ir vienam kilometrui, **lėktuvas teršia 14 kartų daugiau nei traukinys.**2

Apskritai visomis transporto priemonėmis, varomomis iškastiniu kuru, šiuo atveju nafta ir dujomis, reikėtų naudotis kuo mažiau arba jų visai vengti. Keliaujant tai reiškia, kad ir laivu teks plaukti rečiau.

Na, nebegalėsite kelte vaidinti scenos su garsiąja fraze „Džekai, aš skrendu“. Bet nieko tokio, išgyvensim…

SKAITYKITE TAIP PAT:

https://www.wearenolt.com/nolt-x-back-market-x-act-for-sport/

https://www.wearenolt.com/nolt-lance-le-running-circulaire-pour-tous/

Kalbant apie kasdienį judėjimą, automobilis taip pat nemažai sveria, ypač sunkūs automobiliai. Juk kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau degalų jis sunaudoja.

Pavyzdžiui, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, visureigiai (SUV) sunaudoja 20 % daugiau degalų nei vidutinės klasės automobiliai3. Be to, jie esą yra **2-as pagal dydį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų augimo šaltinis.**4

Todėl rinkitės viešąjį transportą arba lengvąsias transporto priemones. Pavyzdžiui: dviratį ar elektrinį paspirtuką. Anot Carbone 4, energetikos ir klimato klausimų konsultacijų bendrovės, jie ypač veiksmingi, jei pakeičia automobilį (o ne, pavyzdžiui, ėjimą pėsčiomis).5

Tačiau jei negalite atsisakyti savo automobilio, galima pakeisti jį mažu elektromobiliu, jei tik turite galimybę. Anot Gildas Véret, Žemės mokslų ir aplinkos srities inžinieriaus statybininko, kurį cituoja Bon Pote, tai būtų gera alternatyva.6

Taigi į kitą kelionę į Londoną vykite traukiniu (jei bėgiuose esate naujokas, nelėkite su bagažo vežimėliu į sieną ties 9 3/4 platforma. Bandėme – neveikia).

Veiksmas numeris du: valgyti mažiau mėsos

Gali padėti numesti 1 toną CO₂ ir daugiau.

Mat išmetimų šaltinis Nr. 2 yra ne kas kitas, o mityba. Bet kodėl? Ką gi tokio blogo aplinkai galima valgyti?

Čia ypač taikomasi į raudonąją mėsą, ir dėl įvairių priežasčių. FAO duomenimis (Food and Agriculture Organization – Jungtinių Tautų organizacija, koordinuojanti šalių pastangas panaikinti badą pasaulyje), 46,7 % su gyvulininkyste susijusių ŠESD išmetimų tenka gyvulių pašarams (dėl miškų kirtimo, kurio reikia sojai, kuria šeriamos karvės, auginti), o 39,1 % – vadinamajai žarnyno fermentacijai, t. y. galvijų virškinimui (visų pirma)7.

Žinoma, šios veiklos išmeta ne tik anglies dioksidą (CO₂), bet ir metaną (CH₄) bei azoto suboksidą (N₂O). Nors metanas atmosferoje išbūna trumpiau (apie 12 metų, palyginti su 100 metų CO₂), metanas yra stipresnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei anglies dioksidas (20 metų laikotarpiu CH4 yra 80 kartų stipresnis už CO₂, JT duomenimis8). O azoto suboksidas išbūna ilgiau už abi minėtas dujas (vidutiniškai 120 metų) ir yra už jas stipresnis9.

Taigi mintis paprasta: valgyti mažiau mėsos, ypač mažiau raudonosios mėsos. Jei norite sužinoti daugiau, štai maža, bet labai naudinga infografika:

Veiksmas numeris trys: sumažinti šildymą, jį pakeisti ir renovuoti būstą

Gali padėti numesti daugiau nei 1 toną su puse CO₂.

Mat didžioji dalis būsto išmetimų tenka dujiniams ir skystojo kuro katilams, t. y. iškastiniam kurui. Anot Carbone 4, reikėtų investuoti į būsto renovaciją, jei gyvenate vadinamajame energiją švaistančiame būste (tikslas – pasiekti B energinio naudingumo klasę), sumažinti šildymą (idealiu atveju iki 19°C) arba, jei galite, pakeisti dujinį ar skystojo kuro katilą, pavyzdžiui, šilumos siurbliu.10

Veiksmas numeris keturi: vartoti atsakingai

Taip pat gali padėti numesti daugiau nei 1 toną su puse CO₂.

Taip, 4-oji vieta ant pakylos atitenka prekių ir paslaugų vartojimui: buitinei technikai, elektronikai (telefonams, kompiuteriams…), laisvalaikiui (internetui, filmams…) ar drabužiams. Kaip žinote, dauguma šių produktų gaminami ne Prancūzijoje ir net ne Europoje, todėl susidaro dideli transporto išmetimai, be gamybos išmetimų ir tų, kuriuos lemia žaliavų gavyba.

Pavyzdžiui, pasauliniu mastu mados pramonė yra 3-ia pagal suvartojamo vandens kiekį11 ir viena labiausiai teršiančių pramonės šakų, visų pirma dėl žaliavų ir drabužiams gaminti naudojamų tekstilės mašinų.12

Todėl rinkitės patvarius (ir (arba) lengvai taisomus), o kai tik įmanoma – naudotus produktus (elektroniką, drabužius, buitinę techniką…), taip pat Prancūzijoje ar Europoje pagamintus prekės ženklus (na, kaip Nolt), kai reikia pirkti naujų drabužių. Jokio streso – vis tiek atrodysite puikiai, o Jūsų pirkiniai dar ir turės geresnį socialinį poveikį.

Taigi, trumpai tariant, norint sumažinti anglies pėdsaką: daugiau dviračio, mažiau mėsos, mažiau šildymo ir daugiau naudotų / Europoje pagamintų produktų. Jei taip darysite, jau gerokai sulieknėsite.

Tai kaip, pasiruošę „džiovinimui“?

Naudinga literatūra

1CARBONE 4, [MyCO2] Empreinte carbone française moyenne, comment est-elle calculée ?, 11/01/2022, https://www.carbone4.com/myco2-empreinte-moyenne-evolution-methodo, [07/04/2023]. 2ADEME, Quels transports pour nos envies d’ailleurs ?, 10/05/2021, https://agirpourlatransition.ademe.fr/particuliers/vacances-loisirs/ete/transports-envies-dailleurs, [07/04/2023]. 3AGENCE INTERNATIONALE DE L’ENERGIE, Global SUV sales set another record in 2021, setting back efforts to reduce emissions, 21/12/2021, https://www.iea.org/commentaries/global-suv-sales-set-another-record-in-2021-setting-back-efforts-to-reduce-emissions?utm_content=bufferfba98&utm_medium=social&utm_source=linkedin-Birol&utm_campaign=buffer, [07/04/2023]. 4AGENCE INTERNATIONALE DE L’ENERGIE, Growth in CO2 emissions by energy sub-sector from 2010 to 2021, 26/10/2022, https://www.iea.org/data-and-statistics/charts/growth-in-co2-emissions-by-energy-sub-sector-from-2010-to-2021, [07/04/2023]. 5CARBONE 4, Trottinettes électriques : pour ou contre le climat ?, 29/03/2023, https://www.carbone4.com/analyse-trotinettes-electriques, [07/04/2023]. 6BON POTE, Vivre à 2 tonnes de CO2e par an, c’est possible !, 13/01/2022, https://bonpote.com/vivre-a-2-tonnes-co2e-par-an-cest-possible/, [07/04/2023]. 7TF1 INFO, Viande et réchauffement climatique : ce que disent les chiffres (et ce qu’ils ne disent pas), 07/01/2019, https://www.tf1info.fr/environnement-ecologie/lundi-vert-viande-et-rechauffement-climatique-ce-que-disent-les-chiffres-et-ce-qu-ils-ne-disent-pas-2109456.html, [07/04/2023]. 8PROGRAMME DES NATIONS UNIES POUR L’ENVIRONNEMENT, Les émissions de méthane sont à l’origine du changement climatique. Voici comment les réduire., 20/08/2021, https://www.unep.org/fr/actualites-et-recits/recit/les-emissions-de-methane-sont-lorigine-du-changement-climatique-voici, [07/04/2023]. 9TV5 MONDE, Réchauffement climatique : le N2O, l’autre gaz à effet de serre, 24/12/2021, https://information.tv5monde.com/info/rechauffement-climatique-le-n2o-l-autre-gaz-effet-de-serre-43468, [07/04/2023]. 10CARBONE 4, Faire sa part ?, juin 2019, https://www.carbone4.com/publication-faire-sa-part, [07/04/2023]. 11OXFAM FRANCE, L’impact de la mode : drame social, sanitaire et environnemental, 24/07/2020, https://www.oxfamfrance.org/agir-oxfam/impact-de-la-mode-consequences-sociales-environnementales/, [07/04/2023]. 12LOOM, Du charbon dans le coton : pourquoi la mode doit réduire sa production, 17/02/2021, Du charbon dans le coton Pourquoi la mode doit réduire sa production – La mode à l’envers (loom.fr), [07/04/2023].