NOLT švenčia Europos jūrų dieną

Šiek tiek išmanai, kokia dabar jūrų dugno būklė, ir nori saugoti jūras? Tuomet atėjai ten, kur reikia. Europos jūrų diena – pradedame!

Štai ir jis: naujas straipsnis Europos jūrų dienai

Taip, šią ypatingą europinę dieną (2023 m. gegužės 20-ąją) norėjome priminti keletą skaičių apie dabartinę Europos jūrų būklę, ypač Viduržemio jūros (nes, kad ir kaip būtų, ji pati gražiausia, nors šiandien jai tenka nemažai kentėti). O svarbiausia – norėjome duoti keletą patarimų, kaip sumažinti plastiko taršą jūroje, nes juk susirinkome ne tam, kad liūdėtume.

Ei, ei, ei! Pauzė. Kadangi NOLT komanda – geri žmonės, šį straipsnį parašėme pasitelkdami su vandeniu ir jūra susijusius posakius (juk Europos jūrų diena ir panašiai…). Taigi skaityk atidžiai, o baigęs (-usi) drąsiai parašyk komentaruose, kiek posakių radai.

Ir atsargiai, nes šiame žaidime NOLT jaučiasi kaip žuvis vandenyje (o, štai ir pirmas). Pradedame!

Kas yra Europos jūrų diena?

Pasak už jūrų reikalus atsakingo Prancūzijos valstybės sekretoriato straipsnio, Europos jūrų diena buvo įsteigta tam, kad primintų, kokia gyvybiškai svarbi jūra yra pakrančių bendruomenėms ir kiekvienam Europos piliečiui – tiek aplinkos apsaugos, tiek darbo vietų požiūriu. Kasmet rengiamas renginys, o 2023 m. jis vyks Breste ir sukvies nuo 1 000 iki 1 500 Europos jūrinio sektoriaus dalyvių.

Tai kaip gi laikosi Europos jūros?

NOLT kilęs iš pietų, todėl Viduržemio jūrai turime silpnybę. Na. Galima sakyti, kad… vanduo ten drumstokas.

Tikriausiai ir pats žinai: ši jūra ypač kenčia nuo plastiko taršos. Beje, pasak Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos paskelbtos ataskaitos, kurią cituoja Statista, į Viduržemio jūrą kasmet patenka 229 000 tonų plastiko atliekų – tai daugiau nei 20 Eifelio bokštų.

Iš visų šių atliekų 94 % sudaro makroplastikas, o 6 % – mikroplastikas.

Žinome, kad pagalvojus apie katastrofos mastą norisi pykti. Vis dėlto atvėsk, nes iškart po to laukia individualių veiksmų sąrašas, kad galėtum prisidėti savo mastu.

…Bet tiesa ta, kad kilusiems iš pietų paskutinis lašas, perpildęs taurę, yra štai kas: „iš viso plastiko daiktuose įstrigusių rasta 344 rūšių gyvūnų“, rašoma 2018 m. WWF ataskaitoje. Tad šiandien jų tikriausiai dar daugiau. Beje, pasak tos pačios ataskaitos, 65 % Viduržemio jūroje įstrigusių gyvūnų įkliuvo į komercinės žvejybos valas.

…Na, iš pradžių nenorėjome tavęs per daug liūdinti, bet tas planas, regis, nuplaukė pasroviui.

VIS DĖLTO ŠIS TAS TEIGIAMO

Pasak WWF straipsnio, Viduržemio jūra sudaro tik 1 % pasaulio jūrų ploto, tačiau joje gyvena net daugiau nei 10 000 rūšių, kurias reikia išsaugoti. Neįtikėtina, ar ne ❕

Na, trumpokai, bet manome, kad galbūt ir taip esi paskendęs darbuose, tad neapkrausime tavęs informacija. Šiaip ar taip, tu jau žinai: plastiko Viduržemio jūroje – daugybė. Tai aišku kaip dieną. Taigi dabar pažvelkime į keletą nedidelių sprendimų tavo mastu, padedančių mažiau teršti vandenis.

Taip pat skaityk

Kaip kasdien mažinti savo anglies pėdsaką?

Dabar – sprendimai tavo mastu

Prieš pradėdamas atkreipk dėmesį: mes nesame mokslininkai. Šią dalį parašėme remdamiesi asociacijų ir statistikos šaltiniais, kurie yra nurodyti ir kuriuos gali atsiversti paspaudęs nuorodas. Mūsų tikslas – tiesiog patarti kuo didesniam būriui žmonių, nes mūsų įmonė yra ekologiškai atsakinga ir ekologija yra vertybė, kurią norime ginti kiekvieną dieną. Taigi – malonaus skaitymo. 😊

Laimei, WWF vienoje ataskaitoje mums paruošė nedidelį receptą, kaip sustabdyti plastiko taršą Viduržemio jūroje (net seilė nutįso!), bent jau mūsų, piliečių ir vartotojų, mastu.

Naudok perdirbamas talpas

Tai viena iš WWF rekomenduojamų priemonių. Pavyzdžiui, užuot dengęs maisto likučius maistine plėvele, geriau sudėk juos į namuose jau turimas maisto dėžutes. O jei jų neturi, pirkdamas rinkis stiklines. Taip pat apsipirkdamas 🛒 kuo dažniau naudok popierinius, o ne plastikinius maišelius.

Nenaudok muilo ir kosmetikos, kuriuose yra mikroplastiko

Organizacija pataria prieš perkant patikrinti, ar kosmetikos priemonėse nėra plastiko formų, pavyzdžiui, polietileno, polivinilchlorido ar polipropileno. Taip, verčiau rinkis jų analogus be plastiko – jie panašūs kaip du vandens lašai, bet yra ekologiškai atsakingi.

Rūšiuok atliekas

Taip, tai savaime suprantama, bet vis tiek norėjome priminti. Taip pat atkreipk dėmesį į cigarečių nuorūkas: numestos bet kur, jos vėliau atsiduria jūroje. Vandens informacijos centras (Centre d’Information sur l’Eau), kurį cituoja laikraštis Ouest-France straipsnyje, primena, kad viena nuorūka gali užteršti 500 l vandens. Taip, tyliuose vandenyse velniai veisiasi…

Dalyvauk pilietinėse iniciatyvose!

Taip, yra, pavyzdžiui, atliekų rinkimo akcijų paplūdimiuose – tokia buvo surengta balandžio 15 d. PACA regione (net mažuose miesteliuose, patikėk!). Tad pasidomėk ir dalyvauk savo pirmojoje akcijoje.

Nedidelis bonusas

Su žuvimis susijusios problemos taip pat yra vienos svarbiausių (jau minėjome komercinės žvejybos valus). Tad štai šia tema Europos Parlamento puslapis ir dar vienas – asociacijos Bloom, kuri specializuojasi jūrų srityje (kokias žuvų rūšis rinktis, ženklinimai, kokių žvejybos būdų vengti…: rasi viską).

Štai ir viskas! Daugiau priemonių vandenynams apsaugoti, pavyzdžiui, kaip rinktis gaminius iš perdirbto plastiko, pagaminto iš Viduržemio jūroje surinktų atliekų, kaip SEAQUAL, rasi tiesiai šioje WWF ataskaitoje, 24 puslapyje.

Na, kiek posakių radai?